Kontaktai   Atsiliepimai   Įsidarbink   Paieška   Turinys

UAB "Rodiklis" parėmė nuostabią japoniškų kardų kardų parodą: pirmą kartą Lietuvoje pristatomas geležies meno kūrinys – japoniški kardai, kurie yra garsūs visame pasaulyje.

Šį kartą pristatomi kardai nėra Japonijoje įregistruoti kaip svarbios kultūrinės vertybės. Parodos pagrindinis tikslas yra pristatyti japoniškus kardus kaip meno kūrinius, supažindinti su jų formomis, stiliais, grožio subtilybėmis. Parodos lankytojas galės nors šiek tiek suprasti šį savitą meną ir įsigilinti į jį.

Kardas Japonijos kultūroje užima be galo svarbią vietą. Jo tradicijų ištakos siejamos su mitiniais laikais. Seniausi japonų grožinės literatūros kūriniai „Nihonšioki“ ir „Kodžiki“ mini dievą Amameno Hitotsu-no-mikoto, kuris sukūrė tiesų kardą, tad laikomas japoniškųjų kardų išradėju ir globėju. Seniausiais laikais Japonijoje kardai visuomet buvo gaminami iš geležies, bet niekuomet iš vario ar akmens. Šis dievas naudojosi dangaus Kvapų kalno geležimi, iš kurio iškalė kardą ir padovanojo jį Didžiajam dangaus valdovui. Tas kardas yra vadinamas Ameno Murakumono tsurugi, ir, kaip teigiama, saugomas Nagojos miesto Acuta šventykloje.

Seniausieji kardai buvo tiesios formos. Nuo Heian laikotarpio (806–1183) atsirado nauja kardų forma. Jie turėjo grakštų išlinkimą, tačiau pasižymėjo savybe nelinkti ir nelūžti. Norint įgyvendinti tai, reikėjo išrasti ypatingą kalybos technologiją, naudoti dviejų rūšių metalą. Būtent tada kardų menas jau buvo visiškai ištobulintas. Kardas turėjo pasižymėti trimis esminėmis, tarpusavyje susijusiomis savybėmis: aštrus „ginklas“, išskirtinis „grožis“ bei samurajišką dvasią atskleidžianti „širdis“. Tik taip japoniškas kardas galėjo išgarsėti pasaulyje kaip precedentų neturintis aukščiausio lygio geležies meno kūrinys.

Prancūzijos Prezidentas Ž. Širakas teigia: „į pragmatizmą einančios, su puošnumu kovojančios ir dvasingumą pamirštančios žmonijos ginklų istorijoje japoniškieji kardai yra unikalus pavyzdys to, kaip galima išlaikyti gilų vidinį turinį ir dvasios prisilietimą. Tai yra mus, prancūzus, žavinti samurajiška estetika.“

Parodą aplankyti galite Vytauto Didžiojo karo muziejuje, K.Donelaičio g. 64, Kaune, 2004-09-11 - 2005-04-01.

Muziejus dirba trečiadieniais - sekmadieniais nuo 10.00 iki 17.00 val.
(nedirba pirmadieniais, antradieniais ir paskutiniais mėnesio ketvirtadieniais)
Informacija telefonu (8-37) 32 09 39.